Stiklo paketuose gali pasireikšti fizikiniai reiškiniai. Visi šie reiškiniai yra būdingi stiklo paketams ir nėra vertinami kaip trūkumai. Tai:
Stiklo netolygumai hermetiškai užsandarintame stiklo pakete
Hermetiškai užsandarintame stiklo pakete, tarp stiklų yra oro ar kitų dujų tūris. Dujų ar oro tankis stiklo pakete yra nustatomas pagal tai, koks yra aplinkos oro slėgis ir temperatūra natūraliomis gamybos sąlygomis. Kai stiklo paketas yra transportuojamas į kitą vietovę, arba tiesiog pasikeičia oro sąlygos (slėgis, temparatūra), dėl šių aplinkos pokyčių gali atsirasti slėgių skirtumas tarp stiklo paketo ir aplinkos, dėl ko stiklo paketo stiklai gali šiek tiek deformuotis t.y. išsigaubti arba įlinkti. To pasekoje gali atsirasti vaizdo per stiklo paketą netolygumai.
Daugkartinis atspindys
Daugkartinis atspindys gali atsirasti keičiantis krintančios šviesos į stiklo paviršių intensyvumui. Šis atspindys gali būti matomas ypač gerai, jei yra tamsus fonas, arba naudojami stiklai su dangomis. Šis efektas yra visų stiko paketų fizikinė savybė.
Anizotropija yra reiškinys, būdingas grūdintiems stiklams dėl vidinių įtempimų, atsiradusių grūdinimo proceso metu. Dėl anizotropijos gali būti pastebimi tamsūs ratai arba juostos, kurie kinta priklausomai nuo žiūrėjimo kampo, jei stiklai yra poliarizuotoje šviesoje arba žiūrima per poliarizuotus stiklus.
Poliarizuota šviesa susidaro normalioje dienos šviesoje. Poliarizacijos laipsnis priklauso nuo oro sąlygų ir saulės padėties. Dvigubo lūžio efektas yra ryškiau matomas žiūrint į stiklus smailiu kampu arba fasaduose, kur stiklo paketai sumontuoti stačiu kampu.
Kondensatas gali susidaryti ant išorinio stiklo paviršiaus, jei stiklo paviršiaus temperatūra žemesnė už aplinkos oro temperatūrą. Kondensato susidarymas ant stiklo paketo išorinio paviršiaus yra sąlygojamas stiklo paketo šilumos perdavimo koeficientu, santykine oro drėgme, oro srautų judėjimu prie stiklo paviršiaus, bei lauko ir vidaus oro temperatūra.
Kondensatas ant išorinio stiklo paviršiaus, patalpos viduje, dažniausiai susidaro dėl nepakankamo oro judėjimo prie stiklo paviršiaus, pvz. dėl užuolaidų, žaliuzių, gėlių vazonų, nepalankiai išdėstytų radiatorių ir pan.
Atskirais atvejais stiklo paketuose su gera šilumine izoliacija kondensatas gali susidaryti ant išorinio stiklo paviršiaus iš lauko pusės, kai aplinkos santykinė lauko oro drėgmė aukšta, bei lauko temperatūra aukštesnė nei stiklo paviršiaus.
Vandens sukibimas su išoriniu stiklo paviršiumi stiklo pakete gali skirtis dėl volelio, pirštų, etikečių, popieriaus tekstūros, vaakuminių čiulptukų, sandarinimo medžiagų likučių, poliravimo ir kitų priemonių naudojimo žymių ant stiklo paviršiaus. Skirtingo šlapumo zonos gali aiškiai matytis, kai stiklai sudrėksta dėl rasojimo (kondensato), lietaus arba plaunant langus.
Stiklo paviršius gali būti pažeidžiamas mechaniniais, terminiais ir cheminiais veiksniais.
Šarminės medžiagos, išplautos iš betoninių paviršių bei patekusios ant stiklo ar užtiškęs kalkių ir cemento skiedinys, gali stiklą išėsdinti.
Vykstant statyboms, jau sumontuoti stikliniai paviršiai turi būti apsaugoti nuo tokių veiksnių. Ką tik užtiškusios ir dar nesustingusios kalkių ir cemento skiedinio dėmės gali būti nuplautos vandeniu, o atsiradę stiklo pažeidimai gali būti panaikinti tik specialiomis valymo priemonėmis. Įsisenėję pažeidimai paprastai nepanaikinami.
Jei suvirinimo ar šlifavimo darbai yra atliekami netoli įstiklintų paviršių, suvirinimo lašai ar karštos šlifuotos dalelytės gali prasiskverbti į stiklą. Nuvalius jų likučius nuo stiklo, ant paviršiaus lieka mikroįtrūkimai.
Fasadai, ypač mūrijamų pastatų, statybos darbų metu dažnai užsiteršia, apsitaško. Tuomet stiklo paviršiai paprastai valomi fasadų valymo priemonėmis, turinčiomis hidrofluoro rūgšties, galinčios pažeisti stiklo paviršių. Vykstant statybiniams darbams, stiklus uždengus plastikine plėvele, to būtų galima išvengti.
Įstiklinimo elementai turėtų būti apsaugoti nuo tokio pobūdžio pažeidimų, nes atsakomybė už juos tenka statybos rangovui.
Dėl visų įmanomų stiklo paviršių pažeidimų įvairovės yra neįmanoma duoti visapusiškai išsamaus apsauginių priemonių sąrašo. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia įvertinti riziką ir pritaikyti atitinkamas apsaugos priemones.
Vadovaujantis LST EN 1279-1 standartu, yra nustatyta stiklo paketų vizualinės kokybės vertinimo metodika, tolerancijos ir leistini defektai.